Tada, dar pamenu,
ėjai ramus ir išdidžiai,
ir juodas juodas tu buvai.
Šypsojosi tave sutikę,
nes laimę manė atneši,
nors ir netikrą.
Vaikai bijojo, nes juoda
toj pasakoj tiktai
velnių spalva.
Sugrąžini jaukumą
ir šiltus namus,
o kur glaudiesi tu?
Tavęs pasiilgau,
nebesutinku, kur išėjai,
kaminkrėty brangus?