TU NUĖJAI
Tu nuėjai. Negrįžo laikas.
Ir liko tik sūri druska
Ant lūpų, delnuose ir sieloj,
Drabužiuose ir plaukuose.
Tik tavo žingsniai. Grikši smėlis
Sapnų tyloj ir tarp dantų.
Tik akmenys. Ir jūros mėlis
Su pūvančios žuvies kvapu.
Tik pėdos vedančios į tikslą,
Tik kelias tavo viduje,
Tik jūržolės kažkur už kadro.
Tu nuėjai. Tavęs nėra.
Pagal Šarūno Barto 'laisvę'
[2002 03 31 - 04 01]
Siluetas
Prieš mano langą ji - palūžus, vieniša,
Ir kitokių minčių nelieka.
Tik siluetas apšviestam lange
Ir daugiau nieko šiam pasauly, nieko.
Manęs nėra. Pasaulis ir gyvenimas - tam kambary.
Ji sėdi, mąsto, vaikšto - nepasiekiama.
Ji liečia daiktus, verkia, ilgisi nakty
...
Ten - siluetas apšviestam lange.
pagal K. Vildžiūno 'nuomoSSutartį'
[2002 12 07]


Tereza














