naktis iššliaužia
iš po ciferblatų
o mes pakylame
šikšnosparniais
prijungiam srovę
prie jutimų
ir čiulpiam nepažįstamus
ekrano megahercais
akys limpa
pirštai ant klavišų
elektroimpulsų sonatom
rauda sutiktiesiems
ant pečių
ir svetimom emocijom
apgirtę sanguliaujam
tinklo užkaboriuos
slapstydamiesi nuo
meilužių pavydžių
kol artimieji
rytui krintant
pamokslais
nesudegino žvaigždžių


čefyro katinas





















