Filosofijos esė

Laisvė ir būtinybė

Nors ir neturiu didelės filosofijos skaitytojos patirties, pastebėjau, kad šiuolaikiniai filosofai labai dažnai, rašydami savo veikalus, labiau kritikuoja  prieš tai parašytus kurinius, nei siūlo šviežias idėjas. Todėl aš pasistengsiu išvengt šios, mano manymu, ne per geriausios praktikos, ir necituosiu jokių žymių arba nežymių filosofų. Dar viena to priežastis - kaip jau rašiau, nesu didelė skaitovė. Nors skaičiau nemažai.

Iškart pereisiu prie savo nuomonės laisvės/būtinybės sampratose.

Mano dabartinė pasaulėžiūra, remiama patirtimi, kas nemažai svarbu, faktiškai pilnai išbraukia būtinybę kaip gyvenimo principą. Žmogus pats sukuria save ir pasaulį aplink save. Todėl jis negali sakyt, kad jis "priverstas" daryt kažką. Dauguma žmonių, ypač suaugusių, apsikrovusių tūkstančių tūkstančiais problemų, aišku, taip nemąsto. Ir tai - jų pasirinkimas, jų laisvė.

Sunku suvokti, bet žmogus turi tikrai beribę laisvę. Pradedant tuo, kad mes patys pasirinkom šį kūną ir šį egzistavimą. Bet reinkarnacijos idėjos aš nebandysiu piršti šiame kontekste. Kiekvieną sekundę mes turim teisę rinktis. Mes patys renkamės savo likimą. Sakydami, kad nuo mūsų šioje situacijoje niekas nepriklauso, arba tikėdami, kad visa mūsų lemtis jau nusakyta, mes patys renkamės tokią eigą. Todėl aš manau, kad viską reikia imti į savo rankas, net tai, kas, atrodo, niekaip į jas netilps. Juk jei mes tikėsime, kad NEPAJĖGIAM kažko padaryt, mes niekad to nepadarysim. Niekas niekada neapriboja mūsų laisvės. Būtinybės nėra. Jei žmogus laisvas, jis laisvas nepriklausomai ne nuo ko. Jis gali kalėti kalėjime, bet būti laisviausiu žmogumi. Laisvai mąstančiu. Būdamas laisvas žmogus, ir, svarbiausia, suvokiantis savo laisvę, aš pasirinkau šį gyvenimą. Aš pasirinkau savo universitetą, savo draugus, savo aplinką. Ir aš negaliu sakyt, kad mane apriboja mano universiteto pareigos. Jei aš nenorėčiau jų, aš nesirinkčiau šio fakulteto. Jeigu išmokti naudoti savo proto resursus teisingai, galima žymiai palengvint sau gyvenimą. Laisvė nėra apsileidimas. Ji yra valia, ketinimasis.

Jei žmogui ant galvos nukris plyta, dauguma religijų tai paaiškintų, kaip karmą, arba Dievo norą, lemtį. Aš paaiškinu tai tuo, kad žmogus pasirinko tą plytą ir jos kritimo ant galvos faktą pats. Aišku, vidutinio lygio žmogus pareikš, kad jis nežinojo, kad ta plyta kris. Tai nėra taip. Jam paprasčiau pasakyt, kad jis nežinojo, kad ji nukris ir paaiškinti tai metafiziškuoju Dievu. Jis negali sau leisti žinoti, kad ta plyta būtų nukritus, jam einant po ja. Jis nėra laisvas. Bet jei jis leistu įeiti į jį viskam, kas įmanoma į save įleist, jis būtų žinojęs. Galbūt, jis tiesiog intuityviai pasirinktų kitą kelią, gal išeitų 5 minutėm vėliau. Reikia mokėti atidaryti save laisvei.

Būtinybė. Galima sakyt, kad man būtina parašyt šią esę iki antradienio. Tai yra būtinybė. Arba, aš esu įpareigota padėti savo tėvams. Arba kareivis turi ginti tėvynę. Skamba kaip paprasti būtinybės pavyzdžiai, ar ne? Kad paaiškinčiau savo idėją, pasinaudosiu pirmu pavyzdžiu. Visą savaitę aš nenoriu rašyt šio rašinio. Bet ateina tam tikra valanda, kai man į galvą ateina daug minčių dėl laisvės ir būtinybės, ir aš jaučiuosi įpareigota jas užrašyt. Tai - mano laisvė. Aš jas rašau ne dėlto, kad turiu atsiskaityt filosofiją. O dėlto, kad aš turiu ką parašyt šia tema. Aš turėjau apmąstyt šį klausimą, ir, mano laisvės dėka, kaip tik šiuo metu man uždavė parašyt apie tai.

Tęsdama toliau savo apmąstymus, prieinu išvados. Žmonės turi poreikius. Vienu metu jie nori valgyt, kitu - ilsėtis. Kartais užeina noras ką nors fiziškai padirbėt, arba intensyviai apmąstyt. Tai - mūsų laisvė pasirinkti. Ir jei žmonės sugebės suderinti būtinybę ir laisvę, jei jie tikrai norės ir, paprasčiausiai, rinksis dirbt, kai atėjo darbo laikas. Ne dėlto, kad jis ATĖJO laikas dirbti, o dėl to, kad jie nori dirbti šiuo metu, ir būtent šį darbą, nes juk jie pasirinko jį. Jie stojo arba nestojo i specialybę, kurios jie norėjo. Jie patys pasirinko. Tai - jų laisvė. Ir kuo anksčiau žmogus suvoks esąs laisvas, tuo greičiau jis išbrauks būtinybės samprotą iš savo gyvenimo.

Dixi.