Nėra Tylos

Nėra Tylos. Visur beprasmiai garsai. Moterys gręžia skalbinius prie upės. Gręęęžia. Vanduo tyška taip garsiai, rodos visas upės paviršius raibuliuoja, pučiasi, sproginėja garsu.
Senukas prie purvinos laiptinės garsiai trypia kojomis. Taip turbūt bando nusipurtyti purvino sniego gurvuolius. Bet nėra jam pateisinimo. Jis tai daro per garsiai.
Nėra Tylos. Juokiasi garsiai šnarėdamos nendrės. Šurrrr… šurrr…. Klykauja paklaikęs vėjas.
Negi kaimynai už sienos vėl žiūri televizorių? Kodėl taip garsiai? Mama šiugždėdama verčia knygos lapus. Žingeidumas nėra kelias į Tylą.
Garso banga nuvilnija per salę. O dabar – aplodismentai. Triukšmo banga.
Nėra Tylos. Kai girdi kaip garsiai važiuoja tau stogas. Kaip slysdamos trūkinėja čerpės, kaip sproginėja šiferis.
Nėra Tylos. Ir baigta.