Vieno obuolio istorija

Kai jūs skaitysite šitą laišką, manęs nebus tarp gyvųjų. (Jeigu kartais būsiu, nekreipkit į tai dėmesio. Svarbiausia laiškas) Taigi vieną dieną nusipirkau obuolį. Jis buvo truputį įpuvęs, bet svarbiausia jis buvo mano. Todėl išgėręs vandens nuoširdžiai galvojau ką su juo daryti. Valgyti vienam ar pasidalinti? Jeigu pasikviesiu vieną draugą tai įsižeis kiti, jei pasikviesiu visus - man neliks nieko. Staiga prisiminiau, kad problemas geriausia spręsti metant monetą. Tačiau išieškojęs visą kambarį neradau nė cento (Supraskit, stipendiją mokėjo užvakar, o kambarioko nebuvo)  Problemą išsprendžiau paprastai. (Mesiu obuolį. Jeigu nukris žemėn sveikas, valgysiu vienas, jeigu suskils pasikviesiu draugą, jeigu pakibs ore pasikviesiu visus pažįstamus). Taigi paleidau obuolį per trečio aukšto langus, deja obuolys pataikė ant didelė apvalios plikės. Staiga pasigirdę pažadai palaidoti tą, kieno šis obuolys privertė mane rimtai susimąstyti apie savo gyvenimo prasmę. Išvada - jos nėra. Viso gero.

p.s. Niekada nepirkite obuolių!