Ežeriukas

Atitirpo ledai, o su jais ir širdis...
Saulutė nušvito - atvėrė akis...
Širdyje radau ledo guolio ežerą -
Krištolinio skaidrumo,
Su nuoširdumo kriauklėm krante...
Jame gyvena vienas gyvis [o gal gyviai?] -
JAUSMAI,
Tik trūksta ten labai mažai - mažytės ašarėlės,
Kuri pripildytu tą ežerą pilnai...
Ten negilu - tik tiek, kiek reikia pasinert, bet nenuskęst,
Sušilt, bet nesudegt...
Laivai neplaukia ten seniai, nes tiems, kas myli -
Visos jūros iki kelių, o taip pat ir ežerai...
Įbrisk...
Pajusk...
Įženk giliau ir neišeik...