Keturiolika tūkstančių žvaigždžių ant mano veido

Keturiolika tūkstančių žvaigždžių ant mano veido -
Tiek daug, kad bijojau net krustelėti.
Mano panosėj jos greit nukristų,
Kaip raupsuotasis vaikščiojau su žvaigždėtu veidu,
Su įsimylėjusiu geltonu
- - - - -
Įsimylėjau geltoną,
Šviesią kaip saulė ir karštą, deginančią
- - - - -
Savo susapnuotam danguj
Aš jų negalėjau tiek suskaičiuoti.
Ir jos buvo ant mano veido,
Kai aš vaikščiojau ir miegojau.
Ir buvo visur nenutrūkstamas skaidrus žydrumas.

2004-02-27
Roskilde
Denmark