SUGRĮŽTA...

Sugrįžta vis laivai
į ramų uostą,
jūreiviams šypsosi
krantai.
Jų mylimosios švelniai
glosto skruostus
ir glaudžias virpančiom
krūtim karštai.

Žvelgiu kasdien
į horizonto tolį
ir glamonėju jūrą
akimis.
Ne. Nepavydžiu
geismo guolio
jūreivių moterims...
Kai naktimis

jos vėlei vienos liks
nerangios, storos,
išvargintos laukimo
ir vaikų,
jų vyrai linksminsis
mulačių guoliuos,
nuo įžadų pabėgę
ir vargų.

Galbūt todėl stebiu
laivus iš tolo
ir netikiu jūreivių
kalbomis.
Iš jūros laukiu
savo sielos brolio,
kurs glamonėja krantą
akimis...