Jei kada nors
tas mažas žiburys
laukuos užgestų
Ir paskutinė aimana
nutiltų amžinai.
Jei stiklo pilys
veidrodžio dugne sudužtų
Ir princesės virstų visos
pelenais pilkais.
Jei gėrimas saldus dievų
nustotų galios stebuklingos,
Jeigu tas mielas griausmas danguje
pavirstų vėjo kaukimu.
Jei visos slidžios svajos
ištirptų su lietum -
Sugrįžk į
Prarastų Drakonų pilį,
Praverk nebelsdamas vartus,
kurie girgždės
Ir pasilik
prie kapo to,
ką pamiršai.