delne laikau
atgniaužiu
nepabėga
džiaugiuosi
kaip vaikas
deduos kišenėn
jeigu nepamesiu
parodysiu tau
žinau
šypsosies
klausysies
kiekvienos smulkmenos
šypsosies vėl
idiotai mes jiems
šypsosies ir dėl to
ko gi neskraidyt paukščiams
kogi genties
savo laukuose
auginsim gėles
kurių sapnai
augins mus
mylėti
nuolankiai
kiekvienas akis
vienintelius namus
tai tik upė
jeigu mokėsi žvelgti
matysi dangų
kaip vandenyje
taip ir ant žemės
trupini
ir dalinies
po trupinį
norėtum būti gulbe?