Falsifikuotas  pavasaris

Pirma pavasario diena. Medžiuose sugurgia pumpurai, jie lėtai vyniojasi. Tuoj kraus žiedus, brazdins lapus, teps medumi bičių kūną, kad būtų apsvaiginti, apvaisinti. Kad būtų patenkintas instinktas tęsti kartą. Lapai dauginsis kaip kopijavimo aparate...
Drąskydami medieną keliasi parazitai. Išprotėjusios boružėles prausiasi po varvekliu ir grįžta į vatos prikimštą trilitrinį. Saugu. Drugiai dar neparskrido iš pietų, o paukščiai vis dar kokonuose vijasi, sukasi, bręsta ir irsta... tuoj išlįs, o tada mes juos ištrauksim. Už galvos.  Dar tik pavasaris. Dar ne laikas gimti.
Voveraitės ima lįsti iš urvų. Jos keis savo gyvenimo partnerius, keis gyvenamąjį būstą, jo apstatymą, maisto racioną, darbą ir malonumų skalę. Gamta standžiai atgimsta. Gandrai parskrisdami parneš ir naujasios mados kryptis, raudonus šilkus su metalo gabalėliais apvyniotus aplink snapą, ant kojų ilgus aulinius. Visa tai madinga, nes gamta atgyja. Pavasaris toli, už lango.