Norėjau kiekvienam iš jūsų duoti kažką...
Kažką sava...
Gražaus...
Šilto...
Gero...
Dalelę savęs...
Mažą laimės snaigę.
Tiesiau jums delnuose tas mažas snaiges.
Norėjau duoti visiems.
Po gabalėlį.
Bet
Jūs tik keistai nužvelgdavot mane,
Nusijuokdavot,
Praeidavot pro šalį.
Jums nerūpėjo.
Jūs to nematėte.
O snaigės?
Snaigės...
Jos ištirpo mano delnuose...