kai laukė ir mintis rikiavo
klostavo juostelėmis atraižėlėmis
kad įdomesnę vis patiestų
ir surokuotų
kai grįš kai grįš kad
nesusiteptų susigulėtų
bet neišbluktų nepasimirštų
kad nenumirtų nepasakyta
lyg iš spintelės tvarkingos
po vieną lyg senolė kokia
kad ištrauktų ir rodytų
ir gražu būtų kad
ir kad tasai galvotų
ir kad tasai pajustų
kad lauktas kad lauktas kad
viską tada susakytų jam grįžus
idant viską anas išgirstų
ir paklausytų ir paturėtų ir
liestų pirštais ar rankom pavargusiom
kaip drobę kaip veidą kaip
laukimą tą audžiamą atraižėlėmis
saugomą visai taip
kaip sapnavus kaip
sapnavus klausytų tik
ir ramybė būtų tokia neskubėta
supinta tokia išturėta
dviejuose delnuose
akyse ir akių raukšlėse
tyla laukimu suklostuota
ir kad jį kur bala
jam grįžus vėlai tik papliūpt
žodžiais ne tais ir tyla ne tokia
negalvota tik
rankas prikyštėn paslėpus tik
linkt per skubėjimą
kur raktą nuo savo
laukimo nuo to padėjimo
pametė taip ir paliko
taip ir paliko
nebepasakius
nebepriėjus
ranka nepalietus net