Gyvenimas tekėjo įprasta vaga: darbas, draugai, šeima. Buvau paprasta, niekuo neišsiskirianti asmenybė. Gyvenimas apvirto aukštyn kojom, kai darbo reikalais nuvykau pas klientą. Turėjau šefui atgabenti akmenį.
Mane pasitiko apsauga. Liepė sekti paskui juos. Praėjau metalo detektorių. Nusirengiau. Peršvietė rentgeno spinduliais. Palydėjo iki kabineto. Pasitiko mane aukštas, juodai apsirengęs vyras.
-Atsiprašau už nepatogumus. Akmuo per daug vertingas, kad patektų į blogas rankas.
Klientas priėjo prie seifo. Atrakino seifą. Ištraukė dežutę.
-Tik nesumanykit atidaryti dežutes. Saugokit, kaip savo akį...
Įdėjau dežutę į lagaminėlį. Išėjau iš kabineto. Apsauga mane palydėjo iki automobilio.
Buvo vėlyvas metas. Lijo kaip iš kibiro. Kelio bevei nesimatė. Paskutinę akimirką pastebėjau katę. Užguliau stabdžius. Automobilis, porą kartų nužiuožė šlapiu asfaltu, trenkėsi į medį.
Išlipau iš automobilio. Žaibas trenkė į medį. Pakutinę akimirką atšokau nuo durelių. Medis nuvirto ant automobilio. Iš automobilio liko laužo krūva.
-Po velnių, tik per plauką nežuvau, - murmėjau po nosimi rinkdamas policijos numerį.
Po kelių minučių atvažiavo policija.
-Pone, Jūs laimės kūdikis. Galėjote žūti... Lipkite į automobilį. Parvešime Jūs namo.
Be jokių nuotykių pasiekiau namus.
Lagaminėlį padėjau ant staliuko. Nusirengiau. Paėmiau lagaminėlį ir nuėjau į svetainę. Iš lagaminėlio išėmiau akmenį. Padėjau akmenį ant staliuko ir nuėjau į virtuvę.
“ Nesuprantu, kam šefui reikalingas bevertis akmuo”- pildamas sultys į stiklinę galvojau aš.
Grįžau į svetainę. Stiklinė iškrito iš rankų. Ant kilimo išsiliejo sultys. Pažiro stiklo šukės.
-Po šims paraliais, man ir sekasi, - murmėjau po nosimi rinkdamas stiklo šukes.
Išvaliau kilimą. Išmečiau šukes. Grįžau į svetainę. Paėmiau į rankas akmenį. Akmuo tapo sunkesnis. Skleidė šilumą.
“ Kas per velniava”- bandydamas akmenį įgrūsti į dežutę galvojau aš.
Įdėjau akmenį į lagaminėlį. Paklojau lovą ir nuėjau miegoti.
Kaip sako patarlė: rytas protingesnis už vakarą.
****
Pramerkiau akis. Gulėjau ant šaltos, akmenuotos žemes. Virš galvos skraidė juodi paukščiai. Pūtė šaltas, šiaurės vėjas. Pasukau galvą į dešinę pusę. Šalia manęs gulėjo pusiau sulestas žmogus.
Pašokau. Mondžikuodamas nuo vienos kojos ant kitos, apsidairiau. Kur aš? Kaip čia patekau?
-Kas jūs toks?
Pasukau galvą į tą pusę, iš kur sklido balsas. Pamačiau raitelį. Jis devėjo šarvus. Rankoje laikė kardą.
-Aš...
-Vienas ir be ginklo. Šiais laikais labai pavojinga. Keliauju į Vilnių. Galiu...
-Būkite toks malonus...
-Lipkite ant žirgo. Stipriai laikykites.
Vilnių nepasiekėme. Užklupo naktis. Apsistojome smuklėje. Raitelis, kurio vardas buvo Antanas, nuėjo užsakyti alaus. Sedėdamas smuklėje ir dairydamas aplinkui suvokiau, kad atsidūriau nepažįstamoje Lietuvoje.
Daugiausiai prie staliukų sedėjo kariai. Atokiau nuo karių alų gėrė civiliai: nuo valkatų iki ponų, kuriuos akylai saugojo sargybiniai. Smuklėje buvo tylu, kaip laidotuvėse.
-Svetimšali, iš kurios karalystės atvykai? - statydamas bokalus ant staliuko, paklausė Antanas.
-Antanai, gal gali papasakoti apie savo šalį?
-Tu esi Lietuvos Didžiojoje karalystėje. Mūsų valdovas yra Aleksandras iš
Gediminaičių dinastijos. Tai sena ir garbinga dinastija, kuri LDK valdo nuo 1316 m. Aleksandras vienintelis, kuris neleidžia Maskvos Didžiajai kunigaikštystei įsiviešpatauti Europoje.
-Jūs kariaujate su Maskvos...
-Karas, su petraukomis, tęsiasi jau keturiolika metų...
Į smuklė įbėgo sužeistas karys.
- Rusai puola...
Tyla, viešpatavusi smuklėje, sprogo kaip atominė bomba. Civiliai, perėkdami vienas kitą, koneveikė rusus, kurie nesivaržydami grobė jų žemes.
Kariai atsistojo ir išėjo. Išėjau paskui karius.
-Tomai, lik smuklėje. Civiliai nekariauja...
-Aš vykstu su tavimi.
-Kaip nori...
Lietuviai, kaip audringa jūra, puolė rusus. Rusai laukė puolimo. Jie, lyg įniršęs žvėris, puolė lietuvius. Susikovė dvi galingos jėgos. Tai buvo žiaurios ir daug aukų pareikalavusio kautynės.
Neretai, sulūžus kardui ar kritus žirgui, lietuviai plikomis rankomis puldavo rusus. Jie eidavo į tikrą mirtį, nes žinojo, kad už juos bus atkeršyta.
-Gerai valdai ginklą.... - perėkdamas triukšmą į ausį užriko Antanas.
-Antanai, mums reikalingas pastiprinimas. Rusų yra daugiau. Jie...
Tai buvo paskutiniai mano žodžiai. Pajutau skausmą krūtineje. Kritau veidu į kraujo balą. Akyse tapo tamsu. Praradau sąmonę.
****
Pramerkiau akis. Gulėjau savo lovoje. Pažiūrėjau į laikrodį. Buvo pusė aštuonių ryto.
“ Velnias, pavėluosiu į darbą”- galvojau šokdamas iš lovos.
Nugriuvau ant kilimo. Atsikėliau ir kentėdamas didžiausius skausmus nuėjau į vonios kambarį. Pažiūrėjau į veidrodį. Pasibaisėjau. Kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Iš žaizdų bėgo kraujas. Atsisėdau ant vonios krašto ir susimąsčiau.
“ Gal čia eilinis vyriausybės eksperimentas? Gal čia realybės šou?... Nusiuntė mane...
Sučirškė durų skambutis. Nuėjau atidaryti durų.
-Pone, kodėl manęs nepaklausėt? Kodėl atidarėtė dežutę?
-Pone, gal galite paaiškinti?...
-Akmuo- durys. Jis sujungia mūsų pasaulį su kitu pasauliu. Turėdami akmenį galite
keliauti iš vieno pasaulio į kitą. Tik atsiminkite, abu pasauliai tarpusavyje susieti. Joks įvykis iš jų nelieka be atsako antrajam.
Likau vienas. Tik dabar suvokiau kokios galimybės mane laukia. Galėsiu keliauti iš vieno pasaulio į kitą.
mane nuginklawo tas rashymo stilius: "atsisedau ant klozeto. pirstelejau. atsidusau. pakeliau uzhpakali. pasiemiau tualetinio popieriaus. ishtiesiau ranka su wc popierium link subines. nusiwaliau. paemiau akmeni." keista, kad shitu eluchiu tawo darbe nebuwo:))) o ir tikrai jau daug kas sake, bet pakartosiu: zhmogau, tas akmuo suteikia sumauta galymibe keliauti laiku! tachiau tas "klientas" ir jo parankiniai ne netrokshta jo atsiimti!!! ka po galais tai turetu reikshti!?
:DDDDDDD
oi šakės, kaip juokiausi, šakės šakės, seniai taip gerai nebuvo, + Sebastiano komentaras.. :))))))))))))))) perkelkit į humorą:]
negaliu sustot :D
:}
"Lietuviai, kaip audringa jūra, puolė rusus. Rusai laukė puolimo. Jie, lyg įniršęs žvėris, puolė lietuvius. Susikovė dvi galingos jėgos. Tai buvo žiaurios ir daug aukų pareikalavusio kautynės. "
blet va sita sakiny tai i anekdotu desimtuka galima siust.
"Pažiūrėjau į veidrodį. Pasibaisėjau. Kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Iš žaizdų bėgo kraujas. Atsisėdau ant vonios krašto ir susimąsčiau." Kaip gera mąstyt, kai tau iš žaizdų bėga kraujas... Kapt, kapt... Sėdi ir mąstai sau...:)))
Na, bet situacija su mašina, medžiu ir žaibu — tikra fantastika, tarsi būtų perpasakota iš žurnalo "Būrėja": "Aš, paprasta x įstaigos tarnautoja, va-iavau namo žiūrėt serialo y, kai staiga... ir tada... nepatikėsit....":)
Hasta la vista, baby, Jovaras! Informatiko ir kilerio išorė apvilkta ant jautrios rašytojo sielos. Sukurtas rašyti ir kritikuoti. Čia aš apie save.:)))
Na, o dabar apie kūrinuką... Blogai, labai blogai.
Turiu šiek tiek laisvo laiko, tai parakinėsiu atidžiau.:]
Kodėl veikėjas nusirengė? Kai rentgenu švitina žmogelį, norėdami įsitikinti ar jis nesineša kokio ginklo ar šiaip draudžiamo dalykėlio, niekas jo neišrenginėja.
Ar aš čia teisingai supratau, kad peršvietus rentgenu žmogelį pas klientą nutempė nugut nuogutėlį?:))) Kažkaip neradau vietos, kur jis apsirengia... Jau kai ką žinome apie klientus - gėjai ieškantys naujo partnerio.:)
Automobilis, porą kartų nužiuožė šlapiu asfaltu, trenkėsi į medį. Nužiuožė? Kažkaip aš tokio žodelio dabartinės lietuvių kalbos žodyne neradau... Na, jei manysiu, kad automobilis nučiuožė, tai galima paklausti kaip jis tai padarė porą kartų?:) Pačiuožė, sustojo. Tuomet automobilis pasibaisėjęs suprato, kad neatsitrenkė į medį. Vel pačiuožė ir tėškėsi į medį. Aš visą laiką sakau, kad autopiloto montavimas į automobilius gali turėti neigiamų pasekmių.;)
Yra kelis kartus tekę pasibendrauti su policininkais, bet tokių dar sutinti neteko. Gali pamanyti, kad jų galvose įdėtos vištos smegenys užturbintos iki beždžionės lygio. Jokių emocijų, tik akivaizdžių faktų pateikinėjimas... Kiborgai kažkokie.
Mondžikuodamas? Ghm... Įdomiai čia parašyta. Ar čia kažkas panašaus į nukirmėliavosi? Jei ne, prašau paaiškinimų.:)
Nežinau ar ką sudomins, bet galiu pasakyti, jog riteriai kardus makštyse laikydavo, kol nenuspresdavo su kuo nors pasikapoti. Kaip suprantu iš dialogo riteriui tuo metu net mintis nebuvo kilusi apie kautynes.
Vilnių nepasiekėme. Trūksta žodžių.
Neblogas dialogas prie alaus bokalo. Tu esi ten ir ten, valdo tas ir tas, politinė situacija tokia ir tokia. Piniginiai vienetai tokie ir tokie. Šiandien vištų biržoje šoktelėjo žalmargių drakonų kainos. Taip, tokie dialogai dažnai vyksta tarp nepažįstamųjų. Tarsi laikraštį ar vadovėlį skaitant. Be emovijų. Be jokio susidomėjimo... Negi vėl kiborgai?
Tyla, viešpatavusi smuklėje, sprogo kaip atominė bomba. Civiliai, perėkdami vienas kitą, koneveikė rusus, kurie nesivaržydami grobė jų žemes. Bliovė prievartaujamos ožkos, baubė skerdžiami galvijai. Nykštukų bezdukų armija žingsniavo pasitikti artėjančios kiborgų armijos.:) Negi autorius tikrai mano, kad rusų puolimas būtų sukėlęs tik tokią reakciją? "Tie bjaurybės mus vėl puola. Jie vakar užgrobė mano žemes. Alaus kaina pakilo." Jokių veiksmų, tik kalbos.
Kariai atsistojo ir išėjo. Taip atsistojo, žodžio netarę ir už alų nesumokėję išėjo. Negi tu nematei nė vieno filmo, kuriame vyksta kautynės? Staigaus puolimo metu kariai tikrai neišeina. Jie išlekia, išbėga... O čia nulis emocijų. Mus užpuolė. Ir kas iš to? Ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Iš kur LDK gavo tiek kiborgu?
Neretai, sulūžus kardui ar kritus žirgui, lietuviai plikomis rankomis puldavo rusus. Karys išsisuko, tačiau kirvio smūgis suknežino žirgo galvą. Riteris pašoko nuo žemės, susiparinęs sulaužė savo kalaviją ir plikomis, pirštinėtomis rankomis puolė savo priešą. Kitų priežasčių, kodėl kritus žirgui priešą reikia pulti plikomis rankomis nesugalvojau. Be to, karys dažniausiai turėdavo ne vieną ginklą. Raitelio ginkluotėje dažnai būdavo ietis, kardas, durklas. Be to, skydas taip pat gali būti labai efektyviu ginklu. Kaip ir kardo nuolauža.
Jie eidavo į tikrą mirtį, nes žinojo, kad už juos bus atkeršyta. Vos neapsivėmiau. Jei norėjai patriotinės - idiotinės gaidelės, galėjai parašyti kitaip. Dabar vaizdelis toks, kad nė vienas lietuvis neitų į mirtį, jei nežinotų, kad už jį keršys.
Gerai valdai ginklą... Žmogus, pirmą kartą laikantis rankose ginklą kaunasi gerai? Iš kur tokios erezijos? Su šaunamuoju ginklu viskas gerokai paprasčiau. Kai gauni kardą į rankas tai jau šis tas juo tinkamai pasišvaistyti. Jei nori, gali pabandyti. Pasiimk paprasčiausią maždaug 1,2m lazdą ir pabandyk pasišvaistyti. O geriausia, duok kokiam savo priešui tokią pačią lazdą ir susikauk. Dabar pagalvok, kas būtų, jei tavo priešas būtų gerai paruoštas, žinotų kaip reikia prisidengti, išsisukti nuo smūgio? Sunkiau ar ne? Atleisk, bet negaliu patikėti, kad kažkoks eilinis kurjeris gali gerai kautis. Neblogai - galbūt. Tačiau gerai - niekaip. Gal porą minučių kautynių lauke ir pratemptų, tačiau ir dėl to abejoju...
Tik dabar suvokiau kokios galimybės mane laukia. Galėsiu keliauti iš vieno pasaulio į kitą. Ir kas iš to? Na ir keliauk, jei patinka. Jokio paaiškinimo kokios tos galimybės. Nebent aš kažką pražiopsojau...
Beje, kaip supratau, tiek šefui, tiek užsakovui nusispjaut ant to akmens? Juk nė vienas neparodė noro tą akmenį pasiimti.
Išvados. Einu paskaityti "Kai prasideda karas", kad įsitikinčiau, jog būna ir blogiau... Sorry, bet nieko gero tikrai negaliu pasakyti.
As tau siulau, Jovarai, dabar tikrai pasistengti ir sukurti kazka normalesnio. as tikiu, kad tu sugebesi! Ziurek vardas tavo jau kox garsus, per diena 150 zmoniu perskaite. Tai va dabar belieka susiimti. Jovarel, neapvilk manes!
tai iseina, pons jovars unsienietis ;), ar pusussienietis, tad sveikintinas jo noras susipazinti su lietuviu kalba, narpliooti josios vingrybes. Uz tai gerbiu (;)))))) )
jovarai: na pagal Tavo varda/pavarde tamsta tikrai ne lietuvis is "prigimties" :) Tai as ir manau, gal Tu lenkas ir tau butu paprasciau rasyt kita kalba.
Trumpi sakiniai nelabai skaitosi. Aisku, tai padeda isvengti kaikuriu klaidu. Ideja nenauja - praktiskai tai yra knygos apie miego valdovus (neprisimenu tikslaus pavadinimo, esant reikalui surasiu) ideja, pritempta prie Lietuvos konkursui. Ten irgi herojus uzmiges atsibusdavo kitame pasaulyje, irgi akmens ar deimanto deka.
Bet pvz "Kariai atsistojo ir išėjo. Išėjau paskui karius. " - argi neberdaug tu isejo/isejau? Yra lietuviu kalboje sinonimai, etc. Per spelcheckeri perleisti tekstuka irgi nepakenktu.