vakar kapinėse ant balto kryžiaus ji pasikorė
juodi plaukai ir kilpa ant kaklo - jokios vergovės
išsprogusios akys ir perrėžtos venos - juodas tikėjimas
žmonės kalbėjo ji dievo išsižadėjo
bet kur tas dievas, kuris visus myli žiūrėjo
kai kilpą ant liekno kaklo ji užsidėjo,
o kraujas ant mirusių kaulų tekėjo
jis nežiūrėjo - gal ne rūpėjo...
gležnas kūnas svyravo nuo vėjo
mirtis ją pasiimė pasigailėjo
ji žinojo gyvenimas kančia ir išėjo...
savo kelionę ant balto kryžiaus pradėjo