Rytmetys

Pusiau miegi. Lyg sapnas, lyg tikrovė.
Jau tamsą gena rytmečio mintis.
Dar nejunti, kas griūva, kas dar stovi,
Kol niekas tau nežiūri į akis.

Nelaukia niekas. Niekas ir nekeikia.
Tik sniegas šiugžda vėjo pūdymuos,
Kol nebūties ruduo tavęs nekreikia
Dėmėtais lapais po pirmos šalnos.

Nublanksta takas ir jo pieštos gėlės.
Tik vingiai svaido laiko fotonus,
Kol muziką dienoj sijoja smėlis,
Kol mėnuo šypsosi delčioj ūmus.

Dar pagailėk... kai viskas nevienoda,
Ir atspindžiai susieja svetimus krantus,
Kai skvarbiai sunkiasi pro šiurkščią odą
Rugsėjo žvarbis, žodis nuolaidus.