Begarsis smuikas

Paimti smuiką. Ir groti kaip niekada iki šiol negrojau. Groti - taip kaip siela džiaugiasi akimirkomis. Bet aš niekada nesimokiau groti šiuo instrumentu. Ir tik vieną kartą laikiau smuiką. Ir bandžiau sukurti garsą. Tokį, kurį girdėjau tik aš. Ir man gavosi. Gavosi atkartoti mažą sielos dalį.
Kaip norėčiau dabar mokėti juo groti. Sielos aidą paversti muzika. Nuostabia muzika. Garsais norėčiau nupiešti tavo vaizdą. Nuostabias mėlynas akis. Plaukus kedenamus vėjo. Tiesiog tavo vaizdą paversti nepakartojamu garsų paveikslu. Atkartoti svajas.
Nors tau nereikia tų garsų. Juk tu girdi tą nepakartojamą smuiką aidintį mano širdyje? Tu girdi jį, taip kaip niekas negirdi. Ir aš žinau, kad gražiausi kūriniai liks tau. Žmogui, pavergusiam mano slapčiausias mintis. Merginai iš tolimo pasaulio prisilietusiai prie nežinomybės. O kartu prisilietusiai prie artimos draugo sielos...
Pasiklausykime smuiko, kuris groja begarsę muziką...