Išnešiotas dobilų rūke

K
                  a
                  pt.         
                  Jūra
            reinkarnuojasi
      Mano paakiuose lašeliais
      tvenkiasi sūriais lašeliais
    lašyčių  lašų  kristalėliais
    tvenkiasi. į upes  tvenkias.
    pliumpsi  lyg  akmenėliai į
  mano  upes  tavo  žodžiai.
  (žodeliai,  ne  šiaip  žodžiai)
  patylomis pakišu delną. cikt!
  cikt! sugniaušiu ir teliūskuosis
sau jaukiai, ir susigers į pagalvę,
ir į sapnus pabėgs. Gana, sakysiu,
jokie žodeliai žodelyčiai nebesisvajos
išsvajotose svajonėse. Gana, sakysi
sau, pamatęs kaip garuoja lašelyčiai
šnibždėdami tavo žodžius, sakysi dar
- ateik,  pasivaišinki  dobilų  medum,
na ir ateisiu ir pasitiesim baltą kilimą
virš pievos. Pasikutensim nosis iš dangaus
  atsklendusia balandžio plunksnele.
      Sakysi- tu tokia, lyg jūra.