[nužudyk mane pavasarį...]

Pastatyk antkapį motinai,
Mirusiai šaltą rudenį...
[apsiklojo šlapiais lapais ir užmigo... ].
Ir tėvui,
Nužudytam už savo gerumą...
[peilis į širdį... ].
Palaidok dar gyvą,
Paskenduolę seserį,
[ji tik maudėsi delne ašarų... ].
Ir atleisk sau...

Nužudyk mane pavasarį...
Kada žydės tulpės,
Prašau,
Atnešk jų ir ant mano apleisto kapo...
[saldžių sapnų... ].