Prašyčiau pasimelsti

Ne, aš esu tikrai ne katalikas,
Man labiau priimtinas protestantizmas.
Jėzus prašo: "Būk tu plikas"
Aš negaliu to padaryt, man artimas yra juk egoizmas.

Ir nežinau net kur gyvenimo pradžia,
Juk viskas gali baigtis nors dabar galėtų
Ir pradedu visas dainas nata graudžia,
Nes ieškau, kas padėtų...

Jos vardą aš minėdavau dažnai,
Kol supratau, kad ji - tai tik tuščia apgaulė.
Pažįsti meilę, tačiau vis tiek dar nežinai
Ar mudviem švietė ta pati, akloji saulė.

Todėl prašau, likime ir mirtie negailestinga,
Jus jungia meilė viens kitam labai seniai.
Gal jūs galėtumėt padėti man ir mano sielai rimastingai?
Apart niokojimo ir nuodėmės, kuri glamonėm apsupa švelniai...

Nesu aš nei kilmingasis, anei poetas,
Bet kūrėjas ir sakytojas jausmų žaismingų.
Mane taipogi žavi moters siluetas,
atsiveriantis naktyje, prašantis, kad nusidėčiau geidulingai... ... .. .

Na taip, prisipažįstu, aš esu išgert mėgėjas,
Bet tai juk problema kiekvieno, kurs šiame pasauly gimė tyliai
Gal nesupyks vienintelis ir šventas žemių šių tvėrėjas,
Nes už mane kažkas ir vėlgi melsis mintimis, nebyliai...

... o jeigu šiam pasauly rasiu ją, kuri laiminga bus su manimi,
Aš bučiau laimingesnis, nei laimingas.
Ir, prašyčiau, pasimelskit Dievo meilės ugnimi,
Paprašykit visko, juk gyvenimas žaismingas...



P. S. Akloji salė mano kūrinyje reiškia, jog praėjus mano meilė buvo pražūtinga, nelaiminga, pasmerkta, paremta visais negatyviais terminais.