Balta kurpaitė
Šalimais akmenuoto kelio
Taip džiugiai žvilga
Lyg dangaus žvaigždė
Noris paimti ją į delną
Bet tokį grožį liesti nevalia
Rodos tuoj suskils
Jei paliestum trapumą
Rodos kad niekam neskirta
Rasti
Ne mano neliesiu
Ne aš ją pamečiau
Ir kiek dienų ji čia vis guli
Ar stiprus vėjas ar lietus
Ar saulė
Ji savo žvilgesiu
Pavergti sugeba visą pasaulį
Gal kas paims ją į rankas
Gal kas suras kas pametė
Ir ieško nuolatos
Gal kas avės


Radha








