po vytintais ąžuolais
tykios mergaitės
savo vaisius
brandina
senus skausmus
laidoja
viską pamiršti juk
galima:
vandenimis
sapnai išbėga
pro apatiniąją ausį --
tykios mergaitės
kastuvėliais skolintais
žemės pjūvį
gilina
ir
(kartais)
verkia..
pirštai nuglostyti
nubučiuoti
dangaus skliautan
debesimis
susminga:
- žiūrėk, mama!
tai dėl manęs
šiemet
gandrai parskrido
2004-02-15