Malda

Dėlioju juodas prakeiktas žvakes.
Dėlioju jas aplink save.
Aš ir pati prakeikta.
Šlakstau žvakes krauju ir kartoju:
- Liuciferi, Loki, Belzebubai...
Kartoju vieną, du, tris, keturis kartus...
Pametu skaičių. Tiesiog meldžiuosi.
Maldauju grąžinti tave. Tik nežinau kodėl.
Juk tu sugriovei viską ką turėjau,
Tik per tave man net pragaras atrodo kaip rojus.
Bet aš nenustoju melstis:
- Liuciferi, Loki, Belzebubai...
Į kambarį įeina motina.
Užverktomis tuščiomis akimis ji žiūri į mane.
(Liuciferi, Loki, Belzebubai... )
- Angelas, besimeldžiantis velniui, - sako ji.
- Puolęs angelas, mama, - pataisau ją nutraukusi maldą.
Vėl pradedu: Liuciferi, Loki, Belzebubai...
Vis dėlioju žvakes ir šlakstau jas krauju.
Maldauju grąžinti tave.
- Liuciferi, Loki, Belzebubai...
Į kambarį įsisuka vėjas.
Sujudina užuolaidą,
Užmeta ją ant prakeiktų žvakių.
Netrukus pasidaro karšta kaip pragare.
- Liuciferi, Loki, Belzebubai...
- Liuciferi, Loki...
- Liuciferi...
- ...