Aš gyvenu name, kuriame nėra sienų.
Nėra ir žmonių... nėra nieko - nė vieno!
Pasimetęs laike ir gyvenu tik šiandiena,
Nors kartais jaučiu, lyg kas stebi iš kiemo.
Mane valdo supykusios rankos
Pasiklydo mintis, susipynė naktis,
Aš gyvenu, bet greit gėlės nuvys.
Esu akvariumo šeimininkas – žuvis…
Jom niekas neskauda - nėra to kas sugis.
Mane valgo ištysusios galvos
Pasileido vanduo ir greit jo nebeliks,
Sudegs visa žvakė - tamsa ją praris.
Sušals tada sienos, jų nieks nematys,
Nematys ir manęs, bet dievas nepyks.
Mane skaldo nuvytusios maldos