SUSILIEJIMAS

Jau blėsta rytmetinis Paukščių takas,
viražais nusispalvina dangus.
Turiu užmigt
tiek daug Tau nepasakius...
Kol ratas apsisuks  virtualus,
ramins man sielą palaimingos trelės –
laukimas, tarsi vynas,
net svaigstu...
Matau vėl ženklus debesy –
tai strėlės,
kurioj erdvėj šią naktį
būsi Tu.
Iš ten tiesi man ranką
lyg karalius,
be žodžių sielos kalbą supranti.
Vėl leidi išsiverkt man iki valiai
ir  kantriai skausmo ašaras renki.
Kasnakt širdim matuoju Paukščių taką
ir glostau Tavo erdvę akimis.
Žinau, jauti...
Ir laimini per sapną
susiliejimą būsimą
su Tavimi.

2001