Vilkas, kuris griaužia medžius

uŽvakar. Sausa. Atrodo dar taip drėgna nėra buvę, bet vistik sausa. Vienaip ar kitaip sausa geriau už drėgna - ne taip atsinaujina ligos... O ir naMai universalesni pasidarO. Ir naujoji kaldra dar neišdžiūvus. Sausa!

Pusryčiai turėtų būti kaip niekad skanūs. PaGaliau atsikapstėm iki įstaigos, kUri neSkaičiuoja lankytojų. Pagaliau... Gal nE tiek skanūs, kiek šilti tie pusRyciai. Iš lėto susimąStai, koks tas žmogus pažeIdžiamas: tereikia apgauLingo rūPesčio, kad patikėtum, jog ištikrųjų tau šilta ir skaNu.

Taip. TikrAi Skanu.
 

Vilko nėra jau trečia diena. Sakė matė jį dirbantį parke. Įdomu kaip jam dabar sekasi. Ir virtuvėj nebesilanko.

- Kur vilkAs?
- Nėra.
- Kaip tai nėra? Negi Dar neNustojo vargti? Per tokį orą nEsurinks nė pusės pusryčių. Gal kas atsItiko... KeisTa. Kažkoks keistokas tas žmogėnas.
- O tU negirdėjai? Sako jis issilaviniMą gavęs.
- TIesą sakai. Visada vaikšto su laikrašciu. Laiko po parankE nerūpestingai jį suGlamžęs. Ir akcentas labai jau nOstalgiŠkas.
- Esi su juo bendravęs?
- Teko kartą laukTi su juo talonų prie nakvynės, tai sužinojau, kad jam nesimiega dėl kažkokių nebaigtų tIkslu.
- Nesuprantu aš tokių dalykų.
- Kažką minėjo, jog svajoja nugalėti gyvenimą... Dabar esą pralošinėja, todėl turi susigriebti. O Skausmas, liudesys, baimė - tai ligos, kurias žmogus Vis nesėkmingai bando nukenksmint.
- Tikrai įdomus seniokas.
- Išprotėjęs.

****

Koks ne praktinis žmogaus panaudojimas? Ar gali tasai vargeta išsiplėsti savo būvastyje tiek, kad pagaliau nors kiek pradėtų vytis gyvenimą?

****

Keistos mintys užplūsta. Nieko, vėl užsimanysiu miego ir - praeis. Galų gale neverta. Reikia susirinkti tą likusį kilogramą makulatūros ir nors kartą nusipelnyti lovos... Ir ką žmogus gali padaryti neturėdamas ką veikti? Mokėčiau gerai skaityti, galėčiau skaityti visą šį šlamštą, dėl kurio turbūt ir išsivystė tas sąnarių vėžys ar kaip jį ten vadina. Nors kam to reikia? Tas pats per tą patį.

Tie patys žodžiai skirtinga tvarka išdėlioti. Pavargau, Noriu miego.
------------------------------------------------

Ant žemės guli žurnaliūkštis: "Savaitraštinis žurnalas ... - žvelk giliau".

------------------------------------------------

Kai sutemsta, žmonės eina miegoti. Vilkai tada nemiega - jie budi. Jie žino, kad ėda beprasmį maistą, bet vistiek ėda. O ar gali ir būti kitaip? Galbūt... Galbūt jei esi vilkas kuris neėda, vilkas, kuris griaužia medžius...