Paprastas

Vienišas mano kaimynas
Sukandęs vinį ir džiugesį
Kala inkilą.

Kaip jis pokši, po šimts,
Kaip daužos.
Būtinai šeštą ryto.

Jau septynias dienas.
Biblinis veikėjas.
Nojus iš gretimo buto.

O paskui bus kaip pernai -
Pasigers ir dainuos,
Šauks pavasarį ir Mariją,
Savo pirmąją meilę, atrodo.

Ir turbūt kaip ir pernai
Jo inkilą paukščiai aplenks.
Tie tušti inkilai...

Kaip mano širdis,
Vėl sakys
Pagiringas ir piktas.

Pūsdamas sutrenktą nykštį.
Spriegdamas nuorūką
Tiesiai į inkilo akį.