Personažas

Šiandien Ji namo grįžo apie 12 valandą nakties. Aš vėl slėpiausi.
    Nežinau, kodėl aš visada slėpiuosi. Paprastai slepiasi trečios, ketvirtos eilės personažai. O aš esu, lyg ir pirmos – antros eilės... Keista.
    Galvokit, kad aš keistas, bet aš bijau, kad ji mane realizuos. Padarys realybe.
    Įsivaizduok: skaitai knygą, tau patinka personažas, tu jį pamėgsti ir štai – jis beldžias į duris. Atidarai, o jis stovi ir tu niekaip neatsimeni, kur tu jį matei...
    Sako, su kai kuriais iš mūsų taip buvo. Aišku, tai tik legendos, bet aš tuom kažkodėl tikiu. Kodėl – nežinau. Galbūt to noriu. Noriu būti ne tik kažkieno bulvarinis, savaitgalio skaitalas. Gal noriu gyventi, veikti autoriaus neverčiamas. O aš veikiu. Veikiu, ir žinau, kas bus sekančiame skyriuje, ką sutiksiu, ką šnekės kiti veikėjai, ką šnekės man nežinant...
    O jinai skaitys, vers puslapį, po to kitą... Ir dar. Jai tai bus naujas potyris, jinai nežinos, kad aš ne tik personažas, kad ji man irgi patinka.
    Keista. Aš galėčiau sulakstyti iki septintojo skyriaus, kur mes visi sėdim bare, gerokai prisigerti ir bent jau dalinai užmiršti užplūdusias mintis. Bet vis tiek, nors tu dar to nežinai, mes susipažinsim.
    Nes aš esu personažas, o tu tik skaitytoja, kuri man labiausiai patiko iš visų skaitytojų. Nežinau kodėl. Gal dėl to kad tu graži, o gal dėl to, kad man patiko, kad tu tą knygą apie mane pasiėmei skaitykloje, ir tau tai pasirodė taip kasdieniškai įdomu ir malonu.
    Aš dar slėpsiuos. Nes aš žinau, kaip ši knyga baugsis.
    Kai tu skaitai tą skyrių, kurį tu skaitai, aš slėpiuosi kitame. Aš, aišku tik personažas, bet aš žinau, ką parašė autorius.
    Taigi, iki susitikimo paskutiniame skyriuje, mano meile!

    2003. 12. 03