Pėdsakai sniege
pražysta orchidėjom
kalnai dainuoja
Šiąnakt mane aplankė orchidėjų vagis.
Jis vagia jas nuo žemės ir dovanoja man.
Atrodo šiąnakt jos persigėrė juodžemiu -
nuo jo rankų.
Šiąnakt mandarinai skleidžias gėlėmis -
orchidėjų vagis kopia į kalną Tibete.
Nejaučiu jo kojų - jos pernelyg šaltos.
O juk jis visada norėjo sniego.
Vienąnakt, kai pirmąkart susitikom,
jis svajojo kurti muziką, vienatonę muziką.
Verkiau. Iš jo rankų - į manąsias - orchidėja.
Ji dainavo. Mėnesienoje. Vienatoniu.
Šiąnakt jis žengia sušalusiom kojom
per sniegą ir groja savo fleita, groja,
o jo laimę vagia balta orchidėja.
Vagia ją nuo sniego ir dovanoja man.