*-*--*---

Kalbu su tavimi,
O žodžiai dūžta
Į šaltą sieną
Kambary tuščiam.
Negirdi niekas,
Tik šviesa suklusta,
Mirksėdama gaubte
Neišvaizdžiam.
Ir aš balsu
Gyvenimą, lyg knygą
Skaitau nerimstančioj
Dienų gausoj
Ir tokį, kaip ir buvo –
Basą, pliką, pasiklydusį
Kasdienėj klastoj
Aš atvedu prie tavo
Išpuošto ir išdabinto
Laiko nepaliesto rūmo.
Verčiu kiekvieną
Lapą iš eilės
Be užsilikusio
Naivaus orumo
Pati neberandu
Tikros esmės.
Kalbu su tavimi,
O žodžiai dūžta…