KAI  SPINDI...

Kai spindi prisimerkusi auksinė saulė
Vaivorykštėm nuspalvintais rudens purslais,
Norėčiau aš įkvėpti ir sugert pasaulį –
Paliesti tavo plaukus degančiais delnais.

Iš užmaršties kalėjimų paleisčiau dieną,
Pritvinkusią palaimintos jausmų kaitros,
Ir nerakinčiau durų tų, kurios iš kiemo
Dejuoja varstomos laukimo ir aistros.

Dabar ateičiau daug anksčiau ant tavo tako,
O  tąkart aš labai labai pavėlavau...
Kaip perrašyt gyvenimą į švarų lapą
Ir kur paslėpti ilgesį, dar nežinau.

Tik supratau – nebesugersiu aš pasaulio
Ir nebeglostysiu plaukų tavų delnais...
Spindės tik prisimerkusi auksinė saulė
Vaivorykštėm nuspalvintais rudens purslais.