Dumai Vasia

Katė prabėgusi nušluostė man nosį.
Todėl pasijutau lengviau vien nuo minties.
Kad niekur to snargliaus nereikės kabint.
O katė? Kas su ja blogo atsitiks? Pabėgios.
Nudžius.
Iš to pasitenkinimo nusičiaudėjau. Apči.
Negaliu tik vieną kartą čiaudėti. Apči. Ir dar vieną sykį.
Apči. Viskas lyg. Traukiu į save orą. Siaurais kanalais pagaliau jis prasiveržia.
Į smegenis. Užpildo deguonimi ląsteles.
Dumai Dumai Dumai Vasia.
Dum vienas – išdžiūvusi katė – ne katė.
Dum antras – jei ji ne katė - tai tada kas?
Dum trečias – o kas jei aš žmogus?
Ties Dum trečiu vėl noriu čiaudėti.
Bet Dum ketvirtas sako – neišleisk garso, - čiaudėk į save.

Tą ir padariau. Apčiaudėjau visą savo kūną iš vidaus. Jo niekam nereiks
rodyti. Pats tikrai to nedarysiu. Nebent per prievartą mane. Išvers.