Šykštūs šiokiadieniai stebėtinai greitai sudėvi nuotaikas. Surizgusios, leisgyvės – jos plyšta nuo silpniausio prisilietimo. Tenka taupyti jas – pakeisti žmonėmis ar daiktais. Tik jais taip greit apsikrauni… Dar diena ir norisi mesti lauk. Koktus bevertis turėjimas. Tačiau ką tu iš tikro turi?
Aprūkusį kavinuką geraširdiškai čirpiantį svirplišką dainą.
Lango stiklą, prie kurio glaudžia šlapią veidą migla.
Ir atmintį su begale knygų…