Nežymiems aktyvistams

... nuolatinė pervargimo būsena.
Grįžtu iš mokyklos ir krentu lovon nors penkioms minutėms. Tylos! Ramybės... Kelios minutės atsigavimui.
Kalnas namų darbų? Ir kuo jau taip nusikaltau, kad teks ir vėl skaityti tą nelemtą chemiją?! Fizikos kontrolinis kada? Poryt? Gerai. Bet rytojui atnešt interpretaciją. Ir vėlei teks spausti paskutinius minčių syvus...
Namų darbai - vėliau. Artėja Valentino dienos šventė. Dar nepakalbėjau su muzikos mokytoja ir su Vaida. Kodėl jos šiandien nebuvo mokykloje? Teks skambinti.
Niekaip nesuprantu. Nejaugi mūsų klasėje visiems į tai nusispjaut? Nejaugi jiems svarbu tik šokiai ir alus? O šventė? O programa?
Gerai, kad bent su Vaida dar eina susitarti. Ir dar su keliomis. Gal ir padarysim. Bet va, Vaida lyg ketino sirgti, o šiandien netgi nebuvo mokykloje.
Scenarijus kažkoks kvailas. O jeigu sukurtume meilės pasaką? Bet apie tai vėliau, laikas muzikos mokyklon.

***

Dieve mano, jau tamsu, o kiek darbų! Ką ten turim? A, scenarijus. Gerai, pabandykime šitaip...

***

... - Kaip suprasti, kodėl? Ruošiu pamokas, mama...
„Kodėl tavo kambaryje vis dar dega šviesa? Ką jau taip veiki? Kodėl nemiegi? “
Kodėl šviesa... Kodėl jūs manęs nesuprantate, štai kur tikrasis „Kodėl“. Lyg mamai niekada neteko daryti namų darbų. Ir kas čia iš tiesų keisto?
- Dar valandėlę ir eisiu miegoti, mama. Rašau interpretaciją...
Nesupras. Jų laikais tokių dalykų nebūdavo.

***

... limpa akys. Šis eilėraštis toks tuščias. Bet jei taip parašysiu - kuolo neišvengsiu. Kur sustojau? „Eilėraščio erdvė - neapibrėžta. Lyrinis herojus stengiasi atsiriboti nuo pasaulio skausmu... “

***

Ak, šiandien pamiegosiu ilgiau, net šešias valandas. Nepaskambinau Vaidai. Rytoj būtinai su ja pasitarsiu dėl naujo scenarijaus. O jei jos nebus mokykloje... Jei ji susirgo..... O jeigu......... Valentino pasaka......................................