Ne su šauksmais ir aimanom tyla ateina,
Ją iškilmingai neša Didis Ilgesys,
Kai tūkstančiai virpėjimų į vienį eina,
Apmalšta žemės pragaištingas sopulys.
Ir pamatai, kad jūra tyli net kai šėlsta,
Kad medžiai ošia tik švaria tylos kalba,
Skliautai dangaus iš po nakties vėl tyliai mėlsta
Ir giesmės paukščių susilieja su darna.
Tiktai žmogus ištaręs žodį viską griauna,
Triukšmingai dauginasi jo pikti ženklai.
Ir atslenka kančia baisi it ledo briauna, nes su tyla sutapt nemoka jis visai...