Keletas apie pavasarį

Salomėjiškas pavasaris

Žibuoklių žiedais pasipuošė miškas
(o mane kas papuoš?),
aš verkiu lyg nuskriaustas vaikas
(kas mane paguos?) ---

Čionais taip tuščia ir nyku -
laukai pabalę, žibuoklės po sniegu,
čia saulė kas kartą šviečia vis silpniau,
čia skausmą savo aš susitikau...

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Norėčiau aš atgulti į žibuoklių lapus,
norėčiau aš ištirpti, o Dieve brangus...

pavasari pavasari

pavasari pavasari
pagaliau atėjai
siausim per dieną
lėksim į pievas
žiedais apkaišysim
žiemos likučius
gaivos atsigėrę
ir pasilsėję
lėksim lėksim
aplinkui pasaulį
skelbti žinios
naujienos džiugios
pavasari pavasari
pagaliau atėjai

***

Pavasaris gašlūnas išrengė laukus,
tie juokias ir krykščia iš džiaugsmo,
į viršų iškėlė žolės savo lapus:
egzistencinė kova prasideda iš naujo.

Pavasario vėjas šiaušia kūdros bangas,
tos putodamos ritas į krantą,
į krantą jos neša supuvusį švarką,
supuvusį švarką ir baltas rankas.

Pavasario saulė apsirūkius kvatoja
ir bado laukus savais spinduliais,
girti vyturiai padangėj skrajoja
ir šiurpina žiemą ugniniais balsais.