negrįšiu

Aš bijau.

akių žvilgsny
perskaitysi

tai ne mano namai
minčių sonatoj baiminga
naivi
apkerpėjus

nata

už realybės
už sienos
aš atsargiai dairausi
jaučiuosi

sena

aplink tik skarotos eglių šakos
sakų kvapas erzina nosį

jos graibsto už rankų
spygliais
bando švelniai sugauti
paguosti---

po kojom
minkšti
sumedėję jų pirštai -
lyg kilimu riedu
konkorėžio vaisius - išskleidęs sparnus

melsvas rūkas garuoja

kaip elnias švelniais pirmaisias ragais
bandau išdidaus miško kantrybę
spanguolių raštą mokaus skaityt
paparčių lapais
užsikloti --- tik tyliai

tai mano namai

tarp aukštų smilgų
linguojančių vėjy
išpampusių samanų
ir bekraščių laukų
tarp stumbrų meškų
stirnų ir lapių

ten mano namai

negrįšiu.