Ilgi pagelę skausmo pirštai
Prieš valandą transformavosi
Į juodą šešėlį, tūnantį pilkoj palepėj
Vidurnakčio varpams suskambus
[o gal pritrūkus vieno dūžio iki jo]
Šešėlis transformuosis vėl
Ir mano kūną glamonės jau vėjas
Suteikiantis daug skausmo dvasiai
Vėjo pamėlusios lūpos suskilinėjusiais kampučiais
Šauks vienatvę
[aš žinau-jis visada taip daro]
Bandysiu jį išvyt, tačiau
Tik virpančiomis rankomis užkliudysiu butelį brangaus raudono vyno
Ir šliukštels jis ant baltojo kilimo
.. dėmė..