* * *
Pagauk pasaulį kiek kitaip,
Nei aprašytas knygų lapuos —
Jam savo šypseną suteik
Ir mintį, kur laikai paslėpęs
Ir daiktus lauko ir miškų
Nupiešk spalvom dar nematytom
Nėra vienodų ir aiškių
Minčių, jausmų ir viso kito...
Ir tas žiūrėjimas savu
Žvilgsniu į gražią žemę savo
Tikriausiai paprastas, naivus,
Iš pilkumos išsivadavęs
Visus sukrės ir sužavės
Kartosis naujesniais pasviečiais
Neplėškim nuo minties žievės
Tik ji pilkybėje ir šviečia...