Pranašystė.VII. Pakylėjimas

Pakelki
kaip Ostiją kryžių į dangų-
per sutemų mūrus ir grotas.
Pakelki
kaip taurę su vynu
į dangų akis ašarotas
(Tėve mūsų kuris esin danguje)
Paliudyk
kas tau pasakyta
nors tie kas klausysis - kurti;
Paliudyk
gyvenimu ir darbais-
bet tai bus melu užrašyta
nes tie kas rašys tai - akli
(Teesie šventas Tavo vardas)
Kovoki
su tuo, kad esi vieniša
su panieka tų, kurie mato tave-
jie akli.
Kovoki
su tais, kurie sėdi
šitam Sinedrione-
jie numirę
(Teateinie TAVO karalystė)
Girdi
klastos ir pagiežos žodžius-
su šypsena juos išsklaidai
Girdi neapykantą, kerštą-
ir jų klaikias akis matai:
nejau ji vėl atleido?
(Teesie Tavo valia kaip danguje taip ir žemėje)
Junti
kasdieną po smūgį ir spyrį
grandinių metalą.
Junti
kaip rankos pačios pakyla
žegnotis išgirdus mišių Hosanna
(Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien)
Pakyli
ir liudiji - ir kalbi
nors kūnas suvargęs, žaizdotas.
Pakyli
ir melo žodžius išsklaidai
ir atskleidi tiesą visiems
pro kalėjimo grotas.
(Ir atleisk mums mūsų kaltes kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams)
Pakilki ir eiki
į savo Golgotą
savuoju kryžiumi nešina.
Pakilki
ir būk nukryžiuota
paliudyk balsus savo - savo auka
(Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto)

Ir tu eini - tu būsi nukryžiuota
išgirsi šauksmą - "gelbėjai kitus, dabar gelbėkis pati! "
ir nejunti tu nei smūgių nei patyčių
tik Dievo dvasią danguje junti.
Tavo akys regi ne ugnį-
tiktai metraštį tavo gyvenimo
Liudijimų ir Balsų.
Trūksta taško - nors tu ir nemoki rašyti
padedi tašką balsu:
Atlikta!
(Amen)

2004. 02. 22d.
Europa