Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Prie daugiabučio namo, ant laiptų, sėdėjo mažas berniukas. Jo rudose garbanose žaidė vėjas, kartais įlendantis į berniuko švarkelio kišenę, kartais pakutenantis jam nosytę arba bandantis pagriebti iš jo rankų popierinį lėktuvėlį. Vėjas nežinojo, kodėl šis šešiametis garbanius sėdi ant laiptų jau visą pusdienį... Bet jam tai ir nerūpėjo! Išpaikusiam miesto vėjukui atsibodo gainioti įvairias šiukšles, buvo nebeįdomu numesti nuo praeivio galvos kepurę ar atimti naujausią žinių laikraščio numerį ir nutėkšti į artimiausią balą. Užtat, berniukas buvo puiki pramoga! Pagriebęs nuo gatvės saują dulkių, pūstelėjo į mielą vaiko veidelį. Šis nusičiaudėjo.
Neaišku ką dar būtų sugalvojęs vėjūkštis, nes staiga tarkštelėjo pirmo aukšto langas. Moteris, gelsvu raukšlėtu veidu, pažvelgė į berniuką. Jos mažutėse išsprogusiose akyse galėjai įžiūrėti užuojautos trupinėlių, o iš už plonų suskeldėjusių lūpų išsiveržė duslus prarūkytas balsas:
- Tomi, ar ko lauki?
- Tėčio... - šniurkčiodamas atsakė berniukas.
Moteriškė prunkštelėjo, užvertė akutes ir mostelėjo kaulėta sudžiūvusia ranka.
- Tavo tėtis nebegrįš... Jis sirgo tokia liga, kurios pagydyti neįmanoma, todėl mirė... Argi tavo močiutė tau to nesakė?
- Jis grįš... Aš žinau! - patempęs lūpą pareiškė Tomis.
- Užsispyręs vaikėzas! - burbtelėjo Nora ir užtrenkė langą. Nušals užpakalis, besėdint ant laiptų, ir kaip mat dings visos fantazijos!
Iš tiesų, darėsi vis šalčiau... Bet Tomis niekur nesitraukė, kol ausys nesugavo pažystamo garso - suskimbčiojo senovinio dviračio signalas! Berniukas pašoko ir su didžiausia viltimi pažvelgė į kairę gatvės pusę... Pro jį pravažiavo kažkoks senukas su milžinišku juodu portfeliu.
Tomis vėl atsisėdo. Pilkas dangus dar labiau niaukėsi, tilo mašinų gaudesys, miesto namų languose įsižiebė pirmosios šviesos... Už nugaros pasigirdo tylus šlepečių tapsenimas ir girgždėdamos atsidarė laiptinės durys.
- Laikas namo... - pavargusiu balsu pasakė stamboka pagyvenusi moteris.
Tomis guviai atsistojo ir nusišypsojo baltais savo dantukais:
- Turbūt užtruko pas dėdę Justą. Palauksiu jo rytoj...
2004-02-23 14:25
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 16 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-29 01:37
mist
mielai gražus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-27 18:57
Anglis Raudonsnapė
///// Man laaabai patiko;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-26 10:02
A_Nevėžis
ledo rūmuose nuo seno senis šaltis sau gyveno, ir turėjo jis anūką..... bet viena karta senis negrįžo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-23 18:18
heroinas
jei akys išsprogusios tai jos jau didelės bus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-23 15:38
Juozas Vaičiulevičius
  Nežinau... Tuomet kas neįprasto, kad vaikas netiki kur tėvas? Labai neaiškiai ir silpnai... Jokios intrigos... Bet pasiskes kitą kartą...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-23 14:45
Izabell Ann
gerai išreikštas vaikiškas tikėjimas. Gal irms tas Tomis ir sulauks?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2004-02-23 14:43
Bathos
Aš tai rašiau apie Tomą, Ožiaragį. :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą