Senukų kerštas :o)

Vieną kartą gyveno senelis vardu Atsiprašau. Jis buvo labai senas. Kiekvienas žmogus jį pažinojo. Pažinojo jį, bei jo draugus: Prašau, Atleiskit, Ačiū ir daug kitų. Kiekvieną vakarą šie seneliai susirinkdavo savo kieme ant suoliuko ir pradėdavos vienas kitam guostis. Labiausiai visus juos pykdė tai, kad juos dažnai pamiršdavo vaikai arba nenorėdavo su jais susipažinti. Susėdo vieną vakarą jie visi ir nutarė padaryti taip, kad visi žmonės juos pamirštų, jie pagalvojo, kad netokie jau jie reikaligi, jei juos pamiršta. Nuėjo Atsiprašau pas burtininką ir paparašė stebuklingų miltelių. Ir štai visi pamiršo apie tuos senukus ir pasaulyje prasidėjo chaosas. Visi buvo pykti, nes niekada nieks neatsiprašydavo ir elgiasi žmonės vieni su kitais labai pyktai. Liūdna pasidarė senukams dėl to ka jie padarė. Savo poelgiu jie norėjo atkeršyt tiems kas juos pamiršdavo, bet išėjo tik blogiau. Burtininkas, kuris davė Atsiprašau tuos miltelius, pamatė kas atsitiko ir papasakojo apie tuos senelius savo anūkui. Tas berniukas buvo mažas, tačiau jis suprato kad reikia sugražint žmonėms atmintį ir padaryti taip, kad niekada ne tik vakai, bet ir suaugę nepamirštų seniukų. Kadangi miltelių poveikį niekas negalėjo išsklaidyt, berniukas pradėjo rašyti į laikraščius laiškus, kad laikraščiai spausdintų straipsnius apie senukus, kad visi žmonės suprastų, kad su jais pasaulis daug geresnis. Senukus pradėjo rodyti per televizorius, visur: mieste, parduotuvėse, internete mirgėjo reklamos su senukų atvaizdais. Žmonės iš tikrųjų pradėjo pamažu suprasti, kad senukai labai reikalingi, nes be jų pasaulyje egzistuoja daug pykčio. Žmonės tapo geresni, pradėjo gerbti vieni kitus. Dabar jau nieks neįsivaizduoja gyvenimą be jų. Be Tu turi nepamiršti jų, nes jie gali vėl supykti ir pasaulyje vėl bus labai daug pykčio ir agresijos. Taigi tavo valia rinktis kokiame pasaulyje gyventi.