pas šeimininką

- laba diena! esu aš piemenys.
ne pats geriausias bet karys.
- tai ko norėjai miško sarge?
paklausti kas nudžiovė tavo karvę?
- žinau pro jūsų akį niekas nepralys.
anei pastipęs muselius nei traukinys.
- jos nieks nepavogė išėjo ji pati.
matyt tava žolė jai pasidarė nebskani.
- bet o kodėl? ar to nusipelniau?
kaip dievą myliu mylėjau ją labiau!
- sakai mylėjei. bet ar parodei tai?
mylėt vien neužtenka reik rodyt tą dažnai!
- bet karvę aš turėjau vieną
ir geriau tiktai josios pieną...
- užtenka gintis. nesi tu tinginys,
protingas vaikis, bet su karvėm tu ...
- ... na nors ne koks piktadarys...


- žinai gal ne nuo karvių tu pradėk.
Į turgų, pirkt ožkų! ir pinigo nepagailėk.
kai jų pariebusį tau pieną gert pabos,
pareis tada ir karvė ir nebereiks bandos.