Mažos kojytės,
raudonos kasytės
geltonoj pienių
jūroj klajoja,
su žiogais straksi,
vėjui niūniuoja.
Laumžirgį vejas,
bando sugauti,
prašo nunešti
pas tetą Laimę
[dar nepažįstamą
ir nesuprantamą].
Tinklely spurda
mažas drugelis,
į laisvę veržias
spalvoti sparneliai.
Apčiupinėja,
švelniai paglosto...
Ir vėl abu per pievą,
ten, kur pražysta
Laumės juosta.