Srautelis eiliškai.

Parėjus namo,
į šunišką šilumą,
dvėsuojančią tamsiais langais,
margomis
praėjusios vasaros dienomis,
kai rusvi saulėlydžio
debesys
tingiai plaukia tamsiai mėlynu dangumi
į tavo svajonių nebūtį,
švelniai braukdami
per tavo plaukų galiukus,
šukomis braukiamus
kas rytą,
pakilus saulės spinduliams,
kitame kambaryje nostalgiškai kvepiant kavai...
Jos kvapas primena
pietų amerikos piramides, atsilošusias
deginančios saulės drėgmėje
kartu
su paslapties nuojauta
kažkur už kalnų...