Kodėl praeiname pro šalį,
Kai reiktų susiliet širdim?
Per šitiek metų nė žodelio -
Tiktai mintim, tiktai mintim...
.
Ženklai likimo buvo aiškūs,
Tiktai jausmai tokie akli,
Išspyrę nuoskaudą į aikštę,
Mes tapom tarsi svetimi.
.
Dabar dažnai "atleisk" kartojam
Sapnuos ir nevilties dienom
Ir seną nuotrauką nešiojam
Su jau išblukusiom aistrom.
.
Keliai, lyg bėgiai išsiskyrę,
Kai susitiko nelauktai,
Gerokai jau abu pražilę
Į tolį žvelgėme kaltai...
.
Ir vėl tiek metų nė žodelio -
Tiktai mintim, tiktai mintim...
Kodėl praeiname pro šalį,
Kai reiktų susiliet širdim?