Juodas angelas...

... Ji stovėjo priešais mane - juoda, išbalusi. Per išdžiuvusias akis ji matė - geismą, absurdą, kančią, ironiją, skausmą... Ji pasakojo apie praėjusios laimės stebuklus, džiaugsmo šokius, meilės ašaras - gyvenimo grožį. Būdama nebyli nuo gimimo, ji savo pasakojimais sugebėjo mane sužavėti. Jos stiprybė ir valia mano akyse kėlė ją ant pjedės stalo. Tamsioje naktyje ji švytėjo. Paėmusi žvakę nuo šventos, savo žemės, padovanojo ją kitam. Senam, vienišam, apleistam, pamirštam... Sakė, kad žvakė sušildys jo širdį, atgaivins jausmus, panaikins neapykantą ir gal... išugdys mirusią meilę.
    Ji buvo visai jaunutė, smulkutė, plonų rankyčių, kojyčių; juodų, ilgų plaukų; tamsiai baltų akių; juoda, šiek tiek per didele, šilkine suknele, ji atrodė kaip angelas. Nekaltino nieko dėl savo likimo. Randas ant kairiojo skruosto, vis primindavo - tai. Tai, nuo ko bėgau. Šiandien pirmas kartas, kai aš čia - atsiduodu jos valiai ir norams; savo nuodėmei, kuri liks amžinai manyje ir grauš kiekvieną gyvąją ląstelę, kol pavirsiu į dulkes.
    Ji sumaišė mano ašaras su savosiom, įdėjo į mažą indelį, užnėrė siūlą ir įdavė man į delną. Stipriai apkabinusi savo plonytėmis rankomis, ji prisiglaudė prie manęs, bet aš neišgirdau joje gyvybės, mano širdis tuo metu plakė už dvi...
    Atsipeikėjau ant šalto marmurinio suoliuko, priešais save išvydau žvakių apšviestą gėliu ir vainikų kalną, ant kurio gulėjo amžinybės simbolis - akmuo. Jame buvo iškalta:

              S***** K*********
                    (1991 - 2000)

    "Baltos rankos lyg sparnai - rodydavo kelią,
    Gyvenimu ir entuziazmu trykštanti širdis,
    Šildė mus devynis metus...
    Akys nuplaudavo ašaras,
    Sielos skaistumas suteikdavo viltį,
    Šypsena nuramindavo sielą.

    Dabar Tu - angelas.... "

                        [Mergaitė žuvo autokatastrofos metu... ]

      Netekę mažojo angelo liūdi - tėvai, giminės, draugai....

  Kurį laiką žiūrėjau į degančias žvakes, kvėpavau naktimi. Jei būčiau galėjusi apsikeisti vietomis - neabejočiau.
  Aš padariau, tai - atėmiau iš gyvenimo mažą gyvybę. Išsigandau. Pabėgau... Nieko jau nebepakeisiu....
  Suspaudusi delne laikiau ašaras, atsistojau ir nuėjau, tiesiai į tamsą....