Laivo deny kursto ugnį,
Ieško pelenuos artumo
Smeigia peilį į meilužį
Nesigėdyja koktumo.
Užgesinus graudžią šviesą,
Lyg jaunos pagonės dvasią
Siūna savi širdžiai paltą,
Nes gūdi naktis jos laukia.
Mena jaukų savo dvarą,
Komunarų prieraišumą,
Bet gyvent toliau negali,
Nes neteko Franko Luji.
Kaip vienai jai keliais šliaužti?
Kaip pasiekt Paryžiaus valdžią?
Nors ji bėgo iš tėvynės
Gal priims blankistų vyrai?
...
Gaila jai savęs pačios
Kam gi kurstė bėglius tuos?
Jie dabar šiltuos dvaruos,
O jinai - dejuos laivuos...