Priėmus bausmę...

Tokį ilgesį su trimito variu pūste išpūstais
Prieblandoje mėlynosios paukštės sparnais;
Tokį ilgesį su ploniausia sidabrine velniškojo
Virtuozo smuiko styga vakaro saulėlydy
Išsmuikuotu rausvų tonų profiliu;
Tolį ilgesį su klavesino ašarų sidabro
Išlietomis rankomis ir šmėkliškai baltais
Audėjos parkos pirštais, tais pabučiavimui skirtais
Baltų gėlių stiebeliais, - tokį žodžiais neišsakomą
Ilgesį galima tiktai, skausmui paglemžus širdį,
Tyliai išverkti; tokį mėlyną ilgesį galima,
Skausmo kilpai suveržus gerklę, tiktai
Išraudoti, iškukčioti, ištylėti, su juo
Amžinai atsisveikinus, galvą žemyn
Nulenkus, akis užmerkus, krauju
Išprakaitavus: priėmus
Bausmę...